pusgyvas

pùsgyvas, -a adj. (1) NdŽ; LVIII425 žr. 2 pusgyvis 1: Lėlė atsimainiusi, pusgyva įėjo į savo kambarėlį LzP. Jį išvilkę ir išroniję atstojo, pusgyvą palikę BPII374. Šalin nuėjo menkai pusgyvą palikę VlnE107. Ejo ant galo pusgyva pasku sūnaus brš.